Meksikoje kalbu kalbos
Meksika yra labai skirtinga šalis, tiek biologiškai (ji laikoma megadiverse, ji yra viena iš penkių penkių pasaulio šalių biologinės įvairovės požiūriu) ir kultūriniu požiūriu. Ispanijos kalba yra oficiali Meksikos kalba, o šiek tiek daugiau nei 60% gyventojų yra mestizo, tai yra vietinių ir Europos paveldas, tačiau vietinės grupės sudaro didelę gyventojų dalį, ir daugelis šių grupių išlaiko savo tradicijas ir kalbėti jų kalba.
Kalbos Meksika
Meksikos vyriausybė pripažįsta 62 vietines kalbas, apie kurias kalbama šiandien, nors daugelis kalbininkų teigia, kad iš tiesų yra daugiau kaip 100. Neatitikimas yra susijęs su tuo, kad daugelis iš šių kalbų turi keletą variantų, kurie kartais laikomi skirtingomis kalbomis. Toliau pateiktoje lentelėje rodomos skirtingos kalbinės kalbos Meksikoje su kalbos pavadinimu, nes skambučiai kalba tos kalbos, pateikiamos skliaustuose, ir kalbėtojų skaičių.
Vietinė kalba, kuria kalba didžiausia žmonių grupė, yra Najatlas, kuriai priklauso daugiau kaip du su puse milijonų kalbėtojų. Najatlas yra kalba, kuria kalba "Meksika" (tariamai " mehė- ka" ) žmonės, kurie taip pat kartais vadinami aktais , gyvenantys daugiausia centrinėje Meksikos dalyje. Antroji labiausiai kalbama vietinė kalba yra " Maya" , kurioje yra apie pusantro milijono kalbėtojų. Maya gyvena Chiapas ir Jukatano pusiasalyje .
Meksikos vietinės kalbos ir kalbėtojų skaičius
| Najatl | 2,563,000 |
| Maya | 1 490 000 |
| Zapoteko (Diidzaj) | 785 000 |
| Mixteco (ñuu savi) | 764 000 |
| Otomí (sansu) | 566 000 |
| Tzeltal (k'op) | 547 000 |
| Tzotzil arba (batzil k'op) | 514 000 |
| Totonaca (tachihuiin) | 410 000 |
| Mazateco (ha shuta enima) | 339 000 |
| Chol | 274 000 |
| Mazahua (jñatio) | 254 000 |
| Huasteco (tének) | 247 000 |
| "Chinanteco" (tsa jujmi) | 224 000 |
| Purépecha (tarasco) | 204 000 |
| Mixe (ayook) | 188 000 |
| Tlapaneco (mega) | 146 000 |
| Tarahumara (rarámuri) | 122 000 |
| Zoque (o'de püt) | 88 000 |
| Mayo (yoreme) | 78 000 |
| Tojolabal (tojolwinik otik) | 74 000 |
| Chontal de Tabasco (yokot'an) | 72 000 |
| Popoluca | 69 000 |
| Čatino (cha'cña) | 66 000 |
| Amuzgo (tzañcue) | 63 000 |
| Huichol (wirrárica) | 55 000 |
| Tepehuán (o'dam) | 44 000 |
| Triqui (driki) | 36 000 |
| Popoloka | 28.000 |
| Cora (naayeri) | 27.000 |
| Kanjobal | (27 000) |
| Yaqui (yoreme) | 25.000 |
| Cuicateco (nduudu yu) | 24 000 |
| Mame (qyool) | 24 000 |
| Huave (mero ikooc) | 23 000 |
| Tepehua (hamasipini) | 17.000 |
| Pame (xigüe) | 14 000 |
| Chontal de Oaxaca (slijuala xanuk) | 13.000 |
| Chuj | 3.900 |
| Chichimeca jonaz (uza) | 3 100 |
| Guarijío (varojío) | 3000 |
| Matlatzinca (botuná) | 1800 |
| Kekchí | 1700 |
| Chocholteca (chocho) | 1600 |
| Pima (otam) | 1600 |
| Jacalteco (abxubal) | 1300 |
| Ocuilteco (tlahuica) | 1100 |
| Seri (konkaak) | 910 |
| Quiché | 640 |
| Ixcateco | 620 |
| Cakchiquel | 610 |
| Kikapú (kikapoa) | 580 |
| Motozintleco (mochó) | 500 |
| Paipai (akwa'ala) | 410 |
| Kumiai (kamia) | 360 |
| Ixil | 310 |
| Pápago (tono ooh'tam) | 270 |
| Cucapá | 260 |
| Cochimí | 240 |
| Lacandón (hach t'an) | 130 |
| Kiliwa (k'olew) | 80 |
| Aguacateco | 60 |
| Teco | 50 |
Duomenys iš CDI, Comisión Nacional para el Desarrollo de los Pueblos Indígenas