Lapkričio 1 d. Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. Stebima visų šventųjų diena yra svarbi šventė, būtent Lenkijoje ir Lietuvoje, kuria galima susipažinti su mirusiu. Jei mokosi apie lenkų kultūrą ar Lietuvos atostogas , arba, jei lankysite Lenkiją ar Lietuvą per Visų Šventųjų ir visų dienų dienų, bus naudinga žinoti, kas šiandien yra. Panašumai egzistuoja tarp to, kaip dvi šalys laikosi šios šventės, iš dalies todėl, kad Lietuva ir Lenkija kažkada buvo viena šalis.
Visi šventųjų pastabos
Šios nakties metu kapavietės aplankomos, o žvakutės ir gėlės dedamos į kapus, nes gyvenimas sako maldas už mirusiuosius. Atostogų pobūdis nereiškia, kad dekoruoti tik šeimos narių kapai; seni ir užmiršti kapai bei svetimų kapai. Nacionaliniu lygmeniu gerbiami svarbių žmonių ir kapinių kapai.
Žvakių spalvoti stikliniai indai, kurių skaičius tūkstančiuose užsidega kapinėse Visų Šventųjų dieną, ir diena, kurią kitaip galima laikyti gedendžiu, yra paversta grožiu ir šviesa. Be to, tai yra galimybė šeimos nariams susieti ir prisiminti tuos, kuriuos jie neteko. Šis laikas taip pat gali būti gydymo laikas: praėjusį šimtmetį Lenkijoje ir Lietuvoje pastebėta, kad gyventojų skaičius sumažėjo dėl karo, okupacinių režimų ir deportacijų, ir ši diena gali būti, kai paprastai tylūs žmonės kalba apie savo nuostolius.
Mišios vyksta tiems, kurie nori lankyti bažnyčią ir melstis už mirusiuosius.
Šeimos gali susivienyti valgio metu, paliekant tuščią vietą su plokštelėmis, užpildytomis maistu, ir pilnas stiklas, kaip pagyrimo praeityje.
Helovinas ir Visų Šventųjų diena
Helovinas nėra stebimas Lenkijoje ar Lietuvoje, kaip tai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet Visų šventųjų diena primena senovinį Helovyno tradicijos aspektą, kuriame aprašoma, kaip susiduria mirusiųjų pasaulis ir mirusiųjų pasaulis.
Visų šventųjų dieną seka Visų sielų diena (lapkričio 2 d.), Ir tai yra vakaras tarp šių dviejų dienų, kad praėjusios kartos tikėjo, kad mirusysis lankysis pragyvenimui arba grįš į savo namus. Lietuvoje diena vadinama Vėlinėmis , jos istorija yra pagaminta pagoniškoje legendoje, kai šventėse ir ceremonijose prisimenami tie, kurie anksčiau gyveno. Praeityje, apsilankius mirusiųjų kapuose, šeimos nariai grįš namo kartu, norėdami pasimėgauti septyniais patiekalais, kurie buvo "bendri" su mirusiais sielais, lankančiais Žemę - langai ir durys buvo paliktos atvirai, kad palengvintų jų atvykimą ir išvykimą.
Šiandien tradiciškai apsupta įvairiausių prietarų, tokių kaip blogas oras, žymintis mirties metus, ir idėja, kad bažnyčios šiandien yra užpildytos sielomis.